Milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar yra nusikaltimų, motyvuotų jų religija, etnine kilme, kultūra ar lytimi, aukos. Sutelkiant dėmesį į šį paskutinį kriterijų, būtina tvirtai konstatuoti, kad JT Tarptautinės teisės komisijos pasiūlytas naujos sutarties projektas apsunkins baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus dėl lyties.

Šiuo metu galiojančio 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad „sąvoka „lytis“ (gender) vartojama kalbant apie abi visuomenės lytis: vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“ Taikant šią nuostatą Romos statutas yra įskaitomas, aiškus ir tiksliai suformuluotas, taigi ir veiksmingesnis. Sąmoningas sprendimas vartoti sąvoką „gender“, aiškiai nenurodant jos reikšmės, kelia neefektyvaus ir netinkamo teisės akto projekto taikymo riziką. Tarptautinės teisės normatyvinio nuoseklumo argumentas taip pat pasisako už tai, kad būtų išlaikytas Romos statute esantis lyties apibrėžimas, kuriame bet koks neatitikimas pakenks šiuo metu ypač svarbiam besiformuojančiam Tarptautinio baudžiamojo teismo autoritetui. Atsižvelgiant į tai, išlaikant dabartinį lyties apibrėžimą, galima išvengti nereikalingų ginčų dėl konsensuso, kuriuo buvo sukurtas ir priimtas Romos statutas.

Atmetus lyties, kaip vyro ir moters, apibrėžimą, lytis („gender”) bus pripažinta kaip socialinis darinys, galintis aprėpti viską. Ideologizuotos, neapibrėžtos lyties sampratos, kaip socialinių ir kultūrinių pokyčių įrankio, priėmimas kenkia tikrosios nusikaltimų žmoniškumui aukų apsaugos idėjai ir sukompromituotų žmogaus teisių apsaugos sistemą.

Tai taip pat pablogins moterų teisinę padėtį, ypač gyvenančių pasaulio regionuose, kur jų socialinė padėtis yra aiškiai silpnesnė nei vyrų.

Šiuo metu siūlomos versijos naujos sutarties priėmimas taip pat gali sukelti nesąžiningų kaltinimų žmonėms, kurie pripažįsta biologinius lyčių skyrimo kriterijus. Tai leis tokį 2 straipsnio 1 dalies h punkto aiškinimą, kuris gali būti suprantamas taip, kad „nebinarinės lyties tapatybės“ nepripažinimas gali būti laikomas persekiojimu dėl lyties.

Taip pat kyla rimta rizika, kad dabartinė naujosios Sutarties projekto redakcija nesulauks pritarimo JT forume dėl to, kad tai iš tikrųjų tai bandymas tarptautinės bendruomenės valstybėms primesti ideologinę pasaulio viziją, kurią pripažįsta tik kai kuriose plačiai suprantamų Vakarų šalyse esanti mažuma.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, raginame JT institucijas ir tarptautinę bendruomenę įtraukti lyties apibrėžimą, pateiktą Romos statuto 7 straipsnio 3 dalyje, į Sutarties dėl nusikaltimų žmoniškumui prevencijos ir baudimo už juos projektą. Žmogaus teisių sistemos pavertimas socialinių ir kultūrinių pokyčių įrankiu gali reikšti ne tik kompromitaciją, bet ir jos veiksmingumo sunaikinimą, o kartu ir žmogaus teisių sistemos žlugimą.